Kodėl savo šeimoje nebijome negalavimo, sirgimo, ligų ir mirties?

Iš asmeninio archyvo

Ta era, kai aš buvau linkusi patylėti ir savo patirtimi ar požiūriu nesidalindavau, jau praeityje, tad jei tik yra impulsas - dalinuosi tuo, kaip mes (mano šeima) gyvename. Jaučiu, kad daug metų keliavau iki šio momento, drįsimo atvirai dalintis apie „kitokį“ požiūrį. 

FB grupėje, kur žmonės dalinasi alternatyviais gydymosi būdais beigi informacija apie skiepus, jų žalą ir pan. (tik grupės pavadinimo nematau tikslo čia atskleist), viena moteris, mama, uždavė štai tokį klausimą:  "galit paaiškinti man vieną dalyką? Neskiepinu savo vaiko, bet kas tada, jeigu suserga kuria nors liga (kad ir meningokoku)? Tai jau viskas -  savo vaiko nebeišgelbėsiu? Ar kaip čia yra su tom mirtim? Kur visi gydytojai klinikose gasdina apie susirgimo pasėkmes ir pan.? 

Norėdama įnešti Šviesos ir ramybės šioje temoje ir ten kilusioje diskusijoje, pasidalinau savo požiūriu ir pasirinkimais gyvenime, t.y. parašiau komentarą/atsakymą. Kadangi  šis mano komentaras susilaukė pozityvaus atgarsio ir jaučiau, kad atliepė daugeliui, todėl nutariau juo pasidalinti ir čia. Gal kažkam bus naudinga, pravers. Smagu, kad šioje blogo erdvėje, tarsi kokiuose „išraiškos namuose“, galėsiu apjungti išsibarsčiusius skirtinguose kanaluose mažus savo tekstukus. Čia bus jie visi drauge, vienoje krūvoje ir prieinami plačiau nei tik FB grupių nariams. 

Taigi - mano atsakymas/pasidalinimas atsakant į minėtą moters-mamos klausimą: 

„Gal padės dar tokiu kampu pažiūrėti (taip mūsų šeima gyvena ir mums tai veikia, tada ir baimių nekyla). Kai suvoki, kad kiekviena liga/negalavimas yra arba kūno žinutė mums, kad kažkur nuklydom su mintim, arba pasirinktas sielos išgyvenimas, kurį pati siela ir pasirinko išgyventi, nes tame yra užprogramuota kažkokia jos evoliucijai reikalinga pamoka.

Kiekviena liga ar negalavimas turi metafizinę reikšmę ir prasmę. Ir atrinkus gilumines priežastis/tą prasmę (kodėl susirgom, kodėl viena ar kito nutiko: pvz erkė su laimu įsisegė ir tt) - kūnas momentiškai gyja ir su viskuo pats susitvarko (žinoma, jei imuninė neišdarkyta skiepais, vaistų chemija, antibiotikais; jei iki tol buvo gydomasi natūraliais, gamtos preparatais, nemušant temperatūrų ir tt). Tad svarbu: 1) palaikyti natūraliai stiprią imuninę sistemą; 2) susirgus gilintis į metafizines priežastis; 3) jas atrinkus - tik padėti kūnui išsveikti. Ir pabaigai, jei kūnas nebesusitvarkytų, būtų uždelsta per ilgai ir pakitimai tokie, kurie jau kūnui pačiam nebeįveikiami - tada dar šiuolaikinė medicina būtų kaip atsarginė išeitis. Bet kartais gali būti taip, kad tiesiog taip skirta - skirta iškeliauti anapilin, nes tiek siela buvo pasirinkus šioje dimensijoje pagyvent. Ir tai irgi natūralu. Mirtis yra gyvenimo rato dalis. Nes miršta tik kūnas, o siela lieka gyvent amžinai. Tai žinoma kelia įvairius jausmus aplinkiniams, įvairias pamokas. Bet pati mirtis - nėra baubas. Nėra pradžios be pabaigos.

Tai kai nebijai mirti - nebijai ir tų ligų. Nes jos ir nėra priešas ar kažkas, kas puola iš išorės. Dažniausiai mūsų kūnas pats sukuria ligą, kurios toje situacijoje reikia (kaip žinutės, ar patirties).

O jei panaudotas virusas kaip biologinis ginklas - tuomet vėl pagrindinė atrama - natūrali / stipri mūsų imuninė sistema! Vakcinos, deja, siaubingai išderina natūralius procesus kūne, nes jį stipriai užteršia. Tai susilpnina organus, kurių veikla atsakinga už detoksikaciją ir tada kūnas tampa pažeidžiamesnis ir dar kartais nuolat sergantis...

Yra gerų knygų, kurios padeda gydytis atrandant metafizines priežastis. Jos mano parankinės. Jei įdomu, AŽ parašykit, pasidalinsiu. Pvz. Erkės įkandimas rodo, kad kažkokia situacija “siurbia” jums energiją. Vyrui yra buvę ir laimas papuolė, bet išsprendus tą giluminę priežastį, kūnas gali funkcionuoti toliau ir laimas nesiaktyvuoja tiesiog. Daug pavyzdžių iš mūsų šeimos gyvenimo turiu. Visko nesurašysi. Bet mūsų kūnas yra “laiškanešys” perduodantis žinutes apie tai, kas mumyse vyksta, ko sąmoningai mes nejaučiame, nesuvokiame. Su kūnu ir ligom bendradarbiaujant, priimant, nekovojant - užsimezga sveikas santykis, nelieka baimių ir sergama itin mažai.

Tad mes renkamės patirt ką gyvenimas neša (nes nebūtinai reiks mums patirt meningokoką pvz.), o skiepo atveju tarsi sąmoningai pasirinkčiau juo prasirgt su visom to pasekmėm (žalojančiom, gink die ne gydančiom). Kam gi to reik?

Linkiu ramybės priimant savo sprendimus 🙏"