U Ž T E M S I M : T U O J 🌑

                            

Ypatingas metas tiek fizine, tiek emocine, tiek mentaline, tiek dvasine prasme. Vyksta jau daug (nors plika akim nesimato, bet daugelis jaučia), ir vyks dar daugiau artėjant link gruodžio 21 d. saulėgrįžos. Visatos “orai” nesnaudžia (apie juos rašiau anksčiau) - Saulės aktyvumas ir kylančios vibracijos dirba savo “darbus” Žemėje ir mumyse, ir savimi jaučiu viską kasdien ir labai stipriai. Regis gyvename labai atokiai nuo miesto, ramiai, gamtoje, veiksmo į išorę / sociumą nedaug mūsų gyvenimuose, bet pastaru metu jausmas - kad kokiame sūkurio centre sėdečiau, kuris tiesiog kaip koks tornadas aplinkui ima kelia dulkes, daiktus, pastatus ir pan. :D Asociacija maždaug tokia. Panašiai ir vyksta, tik nematomame plane. Kylančios vibracijos aplink mus kaip koks kelių trombavimo aparatas daužo daužo, purto purto iki išpurto ir išjudina visokius purvus iš kampų, pakampių, kur šiaip nebuvo prieita pavalyti nuo senų senovės (čia perkeltine prasme kalbu apie mūsų vidinį šešėlį, kuris „gyvena“ mumyse ląstelių lygmenyje, o vadiname tai pasąmone, nes sąmoningai to nematome), kas buvo pridžiūvę ir susistovėję, o tada didysis kosmoso siurblys viską kelia į viršų ir formuoja dulkių stulpą aplink - būtent pamatymui viso to, kas buvo čia sujudinta ir gali būti išvalyta, išgryninta. O ar bus? Čia jau priklauso nuo mūsų pačių valios, t.y. renkamės patys, ar išsivalysim, išsilaisvinsim ir liksim švarūs (atstatę ryšį su siela ir Šaltiniu) stovėti ant žemės (tiesiogine to žodžio prasme) ir rinksimės keliauti su ja toliau; ar su tuo nepaleistu purvu drauge pasirinksim pvz nugrimzti nebūtin ar pakilti į orą ir išskristi (perkeltine prasme) :D Nors juokas pro ašaras, čia rimti dalykai - bus pasirinkusių nekeliauti toliau, tai šie žmonės tiesiog „pereis anon pusėn“ ir taipogi tokiu būdu susijungs su siela ir savo sielos evoliuciją tęs kitaip. 

Kažkur kas antrą dieną gaunu pranešimus apie elektromagnetines audras (KP4 dydžio šiuo metu). Lapkričio 14 buvo fiksuota saulės skylė ir šiuo metu dėl jos radęsi saulės vėjai jau pasiekė žemę, tai irgi sukuria elektromagnetines audras. Tai, kad nebūtų nuobodu ir maža - už dviejų dienų (19 d.) vyks dalinis Mėnulio užtemimas per Mėnulio pilnatį ir po to (gruodžio 4 dieną) seks dar ir pilnas saulės užtemimas per Jaunatį. Bet esmė tame, kad užtemimai tai didelė pagalba mums evoliucine prasme - jie tik paspartina ir pastiprina visus tuos valymosi ir gryninimosi procesus, kuriuos miniu viršuje. Taigi, darosi karšta ir kojos pačios ima kilnotis 🥳

Internete galima rasti tonas informacijos apie šiuos užtemimus ir gilesnius niuansus. Šiandien pavyzdžiui sužinojau, kad saulės užtemimas yra viso ko ašis, mėnulio - yra kaip „pagalbinis“ ar „papildomas“ pagal poreikį. Ir kad jei kažkuris užtemimas sutampa su žmogaus gimtadieniu (ar yra labai greta) - tie metai tam žmogui bus itin intensyvūs įvairiom prasmėm. Ir supratau, kad būtent per mano gimtadienį šiemet vyko saulės užtemimas, o poryt mėnulio - vyks per dukros gimtadienį. Taip, metai ne iš eilinių, bet bent kol kas - ne katastrofiški :D Žodžiu, aš ne astrologė, aš tik keliauju gyvenimo vingiais ir patinka dalintis tuom, kuom pati gyvenu ir kas mane įkvepia ir/ar man padeda:)  

Kam įdomu, tikslus užtemimų laikas (pvz. stebėjimui):
Lapkričio 19 dieną - 06:02 UTC, tai Lietuvoje 08:02 ryte. 
Gruodžio 4 dieną - 05:29 UTC, tai Lietuvoje 07:29 ryte. 

Pabaigai. Trumpai, šiam periodui linkiu:

• valyti „skladukus“ (tiesiogine ir perkeltine prasme) - tiek namuose, tiek savyje;

• linkiu neutralaus aukštesnio matymo - materialus pasaulis yra dualus, mes visi galime pakilti aukščiau to ir taip sukurti naują realybę - be kančios;

• atjautos sau ir kitam - nesitapatinti (nepult gelbėti) ir nekovoti su kito kančia, bet priimti ir neteisti, atleisti,… nes tam žmogui ar mums patiems skauda…o kai reaguojame į išorės įvykius - stebėti save, totaliai išjausti kylančius jausmus su savimi ir galiausiai apkabint save; 

• dėmesio savo jausenoms ir būsenoms, savo vidiniams dialogams ir išgyvenimams - prisimti atsakomybę už jas, bet ir leisti sau jausti (nepermetant savo iššūkių kitiems, neieškant kaltų);

• prisiimti atsakomybę už realybę, kurią susikuriame - žvelgti į viską, kas aplink vyksta, kaip į savo vidaus atspindį. Patys susikuriame viską, kas vyksta mūsų gyvenimuose (sutinkame su tuo ar ne, bet taip tiesiog yra);

• fokuso į vidų - atsiriboti nuo išorės chaoso, nesivelti į ginčus ir įrodinėjimus, pagydyti tai kas skauda, pamaitinti savo giluminius poreikius (pvz. skirt sau poilsio, rūpesčio, atsirinkti ko iš tiesų norime ir sau tai suteikti, atrasti mylimą veiklą, nustoti daryti iš „reikia“ ir daug kitų variantų) - taip atstatant vidinę ramybę, harmoniją, meilės ryšį su savimi, savo siela ir atrandant prasmę gyventi;

• veikti TIK tai, kas džiugina ir teikia daug atsipalaidavimo ir džiaugsmo;
• išlaikyti centruotumą, įsižeminimą (būti ryšyje su žeme ir kūnu), gert pakankamai sau vandens. 

[Sąrašas tikrai ne baigtinis. Trečiu bandymu gavosi parašyti gana trumpai:) Sudėtinga! Tik pradedu ir rašosi „traktatas“, nes gili ir plati tema:D]

Esmė - jei gerai prasivalysim iki užtemimo - tai kaip bangletininkai čiuošime ant bangos, jei ne - ta banga tėkš mus stipriai dugnan ir kalatos tarp akmenų…ouč :) Be bajerio :) 

Na ir akiai pamaloninti - pasidalinu vaizdine medžiaga (nuorodoje), kaip gali matytis mėnulio užtemimas! O koks grožis! Kaip iš fantastinio filmo! O jei mes gyventume ten, kur va tokį nuostabumą galėtume pamatyti savomis akimis po pora kartų per metus. Ech.. Bet, deja, tai nėra realus vaizdas - tai fantastinis filmas 😭😭😭 Bet vistiek galime šiuo vaizdu grožėtis 😇 

Gero poilsio ir ramybės linkėdama. 

 

Su meile, 
Jurgita 

… nes DABAR YRA TAS LAIKAS atsiminti, kas esame ♥️