Sena Nyksta, Nauja Pakeliui 🌱

Mano parapijoje, juntu, kažkoks naujas etapas veriasi. Pastari metai ryškiai transformaciniai, kai sena nyksta, o nauja dar pakeliui. Kaip aš sakau, visi iki šiol pažįstami (ir tam tikram etapui buvę reikalingi) inkarai pasileidžia ir dar nežinia, kur dabar tas laivas (kame esu aš ir mūsų šeima) be jų pasuks. Apstu pokyčių. Viduje bręsta… kažkas.

Dar pati tiksliai nežinau - kas, bet kad bręsta - jaučiu visa savimi. Kaip aš juokauju - bręsta „penktas vaikas“ Pirmasis - buvo ‘verlsas/start-up’as’, tada sekė trys kukuliai - Jurgis, Joris ir Ūla-Jonė, ir va tas penktasis jau LABAI bręsta mano dvasinėse įsčiose!

Jaučiu, kad atėjo laikas ir impulsas veda pasidalinti tuo, kuo gyvenau pastarus metus.

Pastarų metų vidinę kelionę šios liepos pradžioje užbaigiau 5-uoju (paskutiniu) „10 moters vidinių tiesų“ moduliu, kurie visi ir kiekvienas savaip [greta eilės iki tol vedusių ir auginusių vedlių, mokytojų, seminarų, kelionių, situacijų ir patyrimų] stipriai prisidėjo man at(si)veriant šiam dabar juntamam naująjam pokyčio etapui Savy.

Didis dėkingumas visoms pastarus metus lydėjusioms moterims, mokytojoms, pakeleivėms, sielos sesėms. Ir ta kelionė, žinoma, nesustoja, dar tęsiasi ir vis tęsis (tiesiog labai norisi stabtelėti akimirkai ir įsivardinti, padėkoti!). Va rudenį vyksime į Tenerifę į Žemės galios vietas (taip, ten tokių irgi yra ir ne viena), kur mūsų laukia ir gili transformacinė kelionė į Save, ir malonumai, ir energetinis Žemės gydymo ir vibracijų kėlimo darbas. Nors jį jau vykdome kiekviena individualiai Savimi, savo kasdienoje per savo vidines būsenas, santykį su Savimi ir artimiausia aplinka, bet susirinkdamos grupėje dar labiau viską sustipriname - sukuriame galingą ir plačiai gydantį Šviesos ir Meilės lauką, kurį siunčiame visai planetai ir jos gyventojams. Ir džiaugsmas tame, kad tokių ratelių pasaulyje jau yra ne vienas, ir ne du, ir jau ne dešimtys. Taip, tai yra tai, ką gali moterys. Gerumas dar ir tame, kad moterų ratų daugėja ir daugės. Nes moterys palaipsniui, kiekviena savu dievišku tempu ir būdu, bunda, atsimena save, išsilaisvina iš seno pasaulio gniaužtų, keliamų reikalavimų ir apribojimų

Jei moteris išdrįsta ir pilnai atsiveria savo moteriškąjai ir dieviškai prigimčiai, ji natūraliai Savo buvimu kuria jau kitokį, ne karo, kančios ir baimės, o taikos, harmonijos ir meilės kupiną pasaulį - pirma Savyje, o tada savaime ir aplink Save. Pirmiausiai savo artimiausioje aplinkoje, o tai nuvibruoja, nuraibuliuoja tolyn ir platyn. Tokiu būdu va ir gyja mūsų Žemė ir Žmonija. Po kad ir mažą, bet žingsnelį į priekį. Nes kada moterys taikoje su Savimi, tuomet ir vyrai natūraliai bunda ir sugrįžta į taiką su Savimi, o tada nebelieka dėl ko kariauti. Nes karo/kovos būsena mūsų viduje kuria karą ir kovą mūsų išoriniame pasaulyje. Pastari trys metai ir pasauliniai įvykiai mane stipriai vedė neutralumo link ir jo tikrai savyje jaučiu kur kas daugiau nei anksčiau. Dabar tai labai padeda daug neutraliau stebėti toliau pasaulyje besivyniojančius įvykius. Kaip kažkada viena mokytoja įvardino - „dvasinės kelionės esmė išlaikyti vidinę ramybę net ir tada, kai aplink lyja plytomis“. Tai tiek dar tikrai nenurimau, bet atspirties taškas viduje tikrai užgimęs

Tokį virsmą justi ir patirti Savimi - man yra didelė dovana ir džiaugsmas! Aiškumo dėlei svarbu paminėti, kad vidinė kelionė nebuvo tik apie vienaragius ir rožinius kaspinus. Ne vienus metus teko ieškoti durelių savyje ir sąmonės šviesa apšviesti ne vieną mane ribojantį įsitikinimą, su daug savo baimių ir skausmo susitikt (sąmoningai jį išjaust), pereiti ne vieną proto labirintą ir surast tą kelią į išsilaisvinimą iš jų, pagydyti ir atstatyti ne vieną sutrūkusį meilės ryšį, priimti atgalios į Save ne vieną išstumtą ir nuneigtą savęs dalį. Bet, o vaikyti, kaip tai yra VERTA! Ir kiek daugiau tai duoda nei paima. Mano kelionė į Tikrumą ir vidinę Laisvę jau kuris laikas vyksta ir, žinau, tęsis visą gyvenimą, nes vidinis augimas neturi ribų. Galiu augti vis į naujus sąmonės sluoksnius. Galiu augti tiek, kiek noriu. Kiek renkuosi. Tai nėra baigtinis procesas turintis pradžią ar pabaigą. Sunkiausia gal atrodė pradžia, bet kai jaučiu, ką tai man davė - net nebeatrodo sunku. Nes svarstykles vienbalsiai nusvėrė pozityvūs iš to iškylantys atradimai

Per šią kelionę su minėtu, mano akimis, labai energetiškai stipriu moterų ratu jaučiu, jog savo vidinę moterį pakylėjau į sekantį - aukštesnį lygmenį. Pakito santykis tarp to, kiek dėmesio per dieną skiriu savo vidiniam, o kiek išoriniam pasauliui. Ėmiau kur kas daugiau gyventi viduje nei anksčiau. Pakito ir kai kurie mano įpročiai, kasdienos eiga, vidinė jausena / būsenos, pagalbos sau įrankiai, vidiniai ir išoriniai kasdienos ritualai. Šio etapo dėka dar labiau sustiprinau ryšį su savo su savo siela, su savo nematoma (energetine / dieviškąją / dvasine) puse, tai yra su Meile ir Šviesa savy. Daug lengviau pajuntu, atpažįstu, kada nebesu meilės tėkmėje, o viršų yra paėmę žemesni (Netikrieji mano) aspektai. Tada manoji Meilė įgauna Atjautos sau išraišką, pamaitinu meile tas iškilusias sąmonės švieson dalis ir vyksta gyjimas. Taip ir banguoju, tyvuliuoju energetinėje Visatos Meilės upėje - pavadinimu GYVENIMAS - toliau

Jaučiu, kad su dar didesniu tikėjimu atsivėriau ne tik tam, kas esu savo esmėje, bei ir tam, ko atėjau Žemėje nuveikti šios inkarnacijos metu. Ogi buvau ir toliau esu aktyvi sąmonės virsmo Žemėje dalyvė. Tik dalyvavimo būdai ir rolės kiekviename etape irgi kito, evoliucionavo, savu tempu skleidėsi ir toliau skleisis. O šiais ir kitais susijusiais mokslais bei patyrimais ne tik toliau stiprinu ryšį su Aukščiausia Sąmone Savy (Šaltiniu/Visata), bet ir renkuosi savo įrankius, t.y. atsiverinėju savo aukštensiems gebėjimams.

Kadangi atkeliavau iki taško kai ėmiau stipriau jausti aplinkos energijas (o joms esu labai imli), gyvenimas mane atvedė prie Akasha Personal Empowerment and Healing System (Akaša Asmeninio Įsigalinimo ir Gydymo Sistema) pagrinde tam, kad galėčiau savo lauką stipriau apsaugoti bei pilnai išvalyti. Greta gaunu ir dar daugiau - galiu gydyti Savy tai, kas nebetarnauja, susiharmonizuoti ir pakylėti Savo lauko vibraciją, keisti būseną iš nesubalansuotos į subalansuotą bei stiprinti kontaktą su savo dvasiniu vedliu (Aukštesniuoju Aš). Jau seniai buvau įsivardinusi, kad esu ‘Energetinis Transmuteris’. Kas reiškia, kad mano aura/šviesos laukas turi savybę sugerti į save [kaip siurbliukas] neigiamas energijas iš žmonių ar aplinkos [be tokio sąmoningo siekio many] ir tada aš jas sąmoningai išjaučiu, valau ar atiduodu transformacijai Žemei ar Aukštesnėms jėgoms. Tik vat praeityje mano pasiimamos negatyvios energijos „dozės“ buvo mažesnės, o per pastarus metus patyriau, kad jos gerokai padidėjo ir mano senieji gerieji valymosi būdai nebepavežė. Todėl pagalba netruko ateiti ir va jau liepos 11-12 dienomis su sielos sese (per kurią ir į minėtą moterų ratą ir atkeliavau) Lina Vanagiene nėriau į šią naują savo kelionę ir pabaigiau pirmo lygio Akasha Healing mokymus. Dabar turiu daaaaug namų darbų. Praktikuojuosi, praktikuojuosi ir dar kartą praktikuojuosi Bet džiugesys tame, kad ganėtinai lengvai man ši sistema „limpa“…kaip aš ją (pa)žinočiau. Jausmas, kad tereikia prisiminti, o protui nurimti ir galutinai patikėti. Aš jaučiu, kaip pagaliau „užlipau ant savų bėgių“ ir jie toliau mane veda. Nebereikia blaškytis

Beje, 2011 metais dar iki šeimos etapo praeitas Reiki 1 lygis čia irgi pasitarnavo savaip - ypač pasilyginimui, kiek daug manyje per tuos 12 metų pakito! Kiek daugiau visko - daugiau ramybės, išlaisvėjimo, gyvenimo prasmės, džiaugsmo, savęs pažinimo, priėmimo (to, kas vyksta), atjautos ir meilės sau ir kitiems (pvz.: leidimo sau jausti viską, kas jaučiasi nieko nenuneigiant ir priimant visą spektrą jausmų ar energijų savy), neutralumo, ne(be)žinojimo, ir kiek daug visgi paaugo mano gebėjimas padėti sau šioje kelionėje. Be to būtų prapultis. Na ir pamačiau, kad šie du įrankiai nors ir turi giminingumo, bet ir gerokai skiriasi. Nemažiau svarbu, kad kasdienoje jaučiuosi stabilesnė ir tvirtesnė! Santykiai ir artumas su Domu (vyru) tik stipryn. Vaikų sunkias būsenas priimti ir tvarkytis su jomis darosi lengviau. Balanso būsena jei ir pabėga, galiu sau padėti ją susigrąžinti. O vidinio vaiko gydymas, ryšio su Žeme, Dangumi ir protėviais atstatymas tai iš vis tyliu - nežinau, kaip tiek metų be to gyvenau! Tai ženkliai sustiprino vientisumo ir įsigalinimo pojūtį. Viskas aišku etapasi įvyko, ne vienu rankos mostu! Na bet viskas savu tobulu laiku ir savu būdu. Važiuoju toliau. Nes, tikiu, dar yra dalių, kurios laukia, kad jas irgi susigrąžinčiau. Bet tai jau senokai nebėra mano tikslas, labiau nuostabi gyvenimo ir keliavimo pasekmė. O kai jaučiu vidinį vedimą ir juo pasikliauju - gyventi yra tikrai lengviau ir paprasčiau. Net jei įkrentu į duobę, visada veda ir padeda tikėjimas: „kad ir kas - mano siela mane išves, o dieviškas planas visada tobulas!“

O vyšnia ant torto - viso šito pastaro etapo eigoje man išryškėjo ir mano kryptis apie tai, „o kas gi toliau?“, ko savęs klausiau jau visus 13 metų nuo tos lemtingos akimirkos kai karjeristė-darboholikė Jurgita metė savo verslą (tas žingsnis, beje, vyko irgi etapais) ir išėjo į šeimos bei savęs gydymo, išsilaisvinimo iš vidinės kančios, bei atsikasimo iš po proto voratinklių etapą. Tai vat, panašu, šį etapą jau nori keist sekantis. Pokytis jau alsuoja man į kaklą Dabar man „gresia“ (gerąja prasme) didysis apsijungimas [ką, beje, seniai numaniau], kai apsijungs visos trys mano dalys: pasiekėja-veiklioji Jurga su Jurga mama beigi su Jurga moterimi - ir tada (į)vyks magic. Norisi tikslinti ir parašyti, kad tai jau vyksta. Ši kryptis visada (šiame šeimos etape) buvo greta manęs, mane traukė ir domino! Ir laukė savo laiko, kada ją atpažinsiu Savy:) Ir tai susiję su šiais raktiniais žodžiais: šviečiu, moterys, kitoks ugdymas, mokykla, švietimo sistemos virsmas, naujas žmogus, nauja Žemė. Apie tai išsamiau tebūnie kituose pasidalinimuose. Tam laikas ir žodžiai dar ateis. Dabar su šeima pakeliausim

Va, koks nemenkas tekstas gavosi O pradėt buvo taip sunku, bet ir nebeišėjo nepradėt. Kažkas iš vidaus tarsi norėjo išsiveržt! Ir prašom. Ir kaip gera! Taip, mane vis dar pristabdo iš praeitų gyvenimų (kai tai buvo nesaugu ir grėsė mirtimi) išnyranti ir sukaustanti baimė rodyti šią kitokią, subtilią, netipišką, paslaptingą, jautrią - savo pusę, kuri jau nebėra tik pusė, o ir ESU AŠ. O ir nebenoriu bijoti nežinia ko. Noriu Šviesti ir nešti Šviesos žinią tolyn

Tebūnie Vidinė Laisvė.

Tebūnie Meilė many ir aplink mane.

Tebūnie Taika.

Tebūnie Geranoriškumas.

Tebūnie ryšys su Tikrąja Prigimtimi - su dieviškumu, su aukštesne sąmone savy.

Tebūnie Harmonija ir Darna.

Tebūnie tikėjimas, kad esame (verti) visko, ko tik mums reikia.

Tebūnie gyventi paprasta ir lengva, nes žinome, kas esame, bei išmanome, kaip naviguoti čia Žemėje.

Tebūnie ir taip yra.

Viršuje ir apačioje keletas nuotraukų iš daugiau nei metų kelionės su "10 moters vidinių tiesų" ir pora susiję su nauju startu - Akašos mokymais.